Blockchain - nebūtina naudoti, bet privaloma žinoti

Paskutinį spalio ketvirtadienį įvyko PHP Šiauliai v9. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos 2 temos ReactJS panaudojimas ir Blockchain technologija. Minėti pranešimai buvo skirti programuotojams, norintiems pagilinti savo žinias ir praplėsti pažįstamų kolegų ratą. Šiame straipsnyje noriu atkreipti dėmesį į Blockchain (blokų grandinė) ir ją paaiškinti paprasta, ne technine kalba.


Santaupos
Informacija apie asmens turimus pinigus yra saugojama vienoje vietoje - banke. Tokia centralizuota sistema pakankamai paprasta ir efektyvi. Kai Petras nori pervesti Jonui 50 Eu., jis bankui nurodo atlikti minėtą operaciją. Ko pasekoje vieno asmens balansas sumažėja, o kito padidėja. Jeigu Petras neturi lėšų, bankas tokį prašymą atmes.
Deja, centralizacija turi nemažai trūkumų. Bankas gali netikėtai bankrutuoti arba būti apiplėštas. Asmens santaupas gali tiesiog nacionalizuoti valdžią užgrobęs diktatorius ar priešiškos šalies valdovas. Bankai vienašališkai gali prigalvoti įvairių mokesčių. Nepaisant visų minėtų grėsmių, santaupas laikyti po pagalve dar pavojingiau. Iki 2009 metų alternatyvų nebuvo.

2009 m. revoliucija
IT technologijoms nuolat vystantis ir populerėjant, asmeniui (arba asmenų grupei) slapyvardžiu Satoshi Nakamoto kilo mintis, jog informacija apie asmens pingus gali būti saugojama daugelyje vietų - kiekviename tinklo kompiuteryje. Gimė programa Bitcoin. Jos esmė paprasta - informacija apie Jūsų turimus elektroninius pinigus (tiksliau visas tranzakcijas) saugoma viso pasaulio kompiuteriuose, kuriuose įdiegta bitcoin programa. To pasekoje atimti, pavogti elektroninius pinigus labai sunku - reikia užgrobti viso pasaulio kompiuterius, kurie naudoja bitcoin programą.
Kai Petras nori pervesti pinigus Jonui, jis praneša apie tai visiems bitcoin tinklo kompiuteriams. Kuomet dauguma tinklo dalyvių patvirtina, jog Petras turi reikiamą sumą, Jonas gauna pinigus.
Žmogus lyg elektroninės bankininkystės sistemoje patikrina savo balansą ir atlieka mokėjimus. Tam nereikia jokių specialių techninių žinių. Jeigu mokate naudotis elektronine bankininkyste, mokėsite elgtis ir su blockchain technologija grįsta valiuta.

Patikima vieta saugoti svarbius duomenis
Ilganiui išaiškėjo, jog blockchain - puiki technologija patikimam svarbių duomenų saugojimui. Juk vietoj turimo pinigų kiekio, galima saugoti nuosavybės teises, balsavimo rezultatus ir pan. Blokų grandinėje galima saugoti betkokią informaciją, kuri privalo būti patikima, nekintanti ir neklastojama. Dėl šios priežąsties pasaulyje gimsta daug inovatyvių projektų. Vienas pavyzdžių lietuvių startuolis „Monetha“.

Tamsioji pusė
Tokia sistema panaikina senas problemas, bet suorganizuoja naujų, kurios šiuo metu intensyviai sprendžiamos.
Norint užtikrinti saugumą naudojama Private/Public raktų sistema. Žmogus gali pasiekti savo pinigus (ar kitą saugojamą informaciją) ir juos tvarkyti tik naudodamas privatų raktą - ilgą, beprasmį simbolių kratinį, kurį atsiminti (jeigu nesi genijus) neįmanoma. Šis raktas saugomas vartotojo kompiuteryje. Jį praradus, atgauti iš tinklo savo pinigus jokių šansų. Jų niekas negalės panaudoti.
Visos sistemos patikimą veikimą užtikrina Proof-of-Work algoritmas. Jo esmė - tinklo kompiuteriai privalo atlikinėti vis sudėtingesnius veiksmus (mining). Šių skaičiavimų atlikimui reikia daug elektros energijos. 2018 metais įvairiais skaičiavimais prireiks 50-70 TWh elektros energijos. Palyginimui 2017 metais Lietuva sunaudojo 7,9 TWh elektros energijos.
Priešingai, nei daugelis mano, mokėjimai (tranzakcijos) bitcoinais ganėtinai lėti. Bitcoin tinklo vidurkis - 10 tranzakcijų per sekundę. Palyginimui populiari Visa platforma atlieka iki 8000 trazakcijų per sekundę. Realybė tokia, kad Petrui pervedus Jonui 1 bitcoin, jis pastarojo sąskaitoje atsidurs maždaug po paros.

Blockhain ateitis
Nepaisant daugelio trūkumų, blockchain technologija skverbiasi visur, kur dirbama su kritiniais duomenimis - pinigais, nuosavybės teise, balsavimu ir pan. Galimybė patikimai saugoti svarbius duomenis skirtinguose vietovėse (Distributed ledger technology) ir taip išvengti klastojimo bei praradimo atsveria dabartines problemas, kurios ateityje bus pašalintos. Jau šiandiena Proof-of-Work algoritmui yra keletas testuojamų alternatyvų. Blockchain technologijos leidžia kiekvienam investuoti ir uždirbti iš dalyvavimo tinkle. Taip pinigai, kurie keliauja didelių duomenų centrų savininkams, guls į mažų tinklo dalyvių kišenes.
Blockchain - tai technologija, kuri suteikia akivaizdžios naudos tiek norintiems saugiai ir patikimai saugoti duomenis, tiek besistengiantiems šiek tiek užsidirbti. Yra ir paklausa, ir pasiūla. Vadinasi yra ateitis.