2018 m. kovo 30 d., penktadienis

Išmanus miestas: aktualu visiems

Daugumai žmonių išgirdus sąvoką “Išmanus miestas” (Smart City) vaizduotė ima piešti futuristinius, fantastiniuose filmuose matytus vaizdus. Kiti iškart nukerta, jog tai brangi, turtingų miestų privilegija. Likę pasakys, jog tai teoretikų sapalionės, nieko bendro neturinčios su “tikru gyvenimu”.



Kas iš tiesų yra “išmanus miestas”?
Norėdami suvokti išmanaus miesto idėją, pažvelkime į šalia gulintį išmanųjį telefoną. Prieš 20 metų norėdami fotografuoti, turėjome įsigyti fotoaparatą, norėdami filmuoti - videokamerą, naršyti internete - kompiuterį, susiorientuoti kur esame - GPS imtuvą, paskambinti - telefoną ir t.t. Kol japonų kompanija NTT DoCoMo 1999 m. viską apjungė į vieną visumą - išmanųjį telefoną (jį 2000 metų gale išpopuliarino Apple su savo iPhone).
Pagrindinė išmaniojo telefono nauda ne tame, jog visi prietaisai vienoje dėžutėje (nors šito patogumo niekas neginčija). Pagrindinis gėris - visų įrenginių (daviklių) kaupiami duomenys gali būti susieti ir vienas kitą papildo: tarkim nuotrauką nedelsiant galime patalpinti tinklaraštyje ir dar pridėti GPS koordinates bei savo komentarą.
Panašiai gali elgtis ir miestas. Įvairios tarnybos ir davikliai gali publikuoti savo duomenis viešai, bei pasiimt juos iš kitų organizacijų kai to reikia. Šiais duomenimis gali naudotis gyventojai ir verslo atstovai.

Informacija taupo pinigus ir laiką
Norint suvokti kur slypi informacijos būtinybė ir galia panagrinėsime keletą paprastų pavyzdžių. Ispanijos pajūrio mieste Santander buvo nuspręsta įdiegti 12 000 įvairių daviklių, kurie matavo šiukšlių kiekį konteineriuose, laisvas vietas miesto stovėjimo aikštelėse, ant viešojo transporto pritvirtinti davikliai realiu laiku matavo oro taršą ir t.t. Visų daviklių siunčiama informacija tapo vieša ir prieinama. Rezultatas - taupomos lėšos ir laikas. Šiukšlių konteineriai buvo išvežami tik tuomet, kai jie buvo pilni, miesto gyventojai bei svečiai išvengė ratų sukinėjimo po miestą ieškant laisvos vietos automobiliui ir t.t.
Duomenų viešumas užtikrino galimybę aktyviems piliečiams stebėti ar kompanijos elgiasi efektyviai - “netuština” pustuščių konteinerių.

Atviri duomenys su krisleliu fantazijos suteikia neribotas galimybes
Atviri duomenys itin svarbūs ir ekonomikai. Keli tyrimai įvertino atvirų duomenų kuriamą vertę keliomis dešimtimis milijardų eurų vien Europos Sąjungoje.
Miestuose (tame tarpe ir mano gimtuosiuose Šiauliuose) nuolatos diegiamos vaizdo stebėjimo kameros. Tai didina saugumą ir padeda laiku pastebėti problemas. Deja didžioji dalis šitos informacijos prieinama tik siauram ratui žmonių (policijai ir įstaigų, kurios stebi bei kaupia įrašus, personalui).
Realybėje keli stiprūs, sveiki pareigūnai (pareigūnės) sėdi kiauras paras ofise prie monitorių ir stebi kas vyksta mieste. Daugėjant kamerų - stebėtojų poreikis auga.
Šitą darbą puikiausiai galėtų atlikti iš savo namų žmonės su negalia arba senjorai už sutartą valandinį atlyginimą. Tiesiog kelias valandas per parą prisėda prie savo kompiuterio, prisijungia prie kameros (ar kelių kamerų) ir stebi kas vyksta. Pastebėję problemą - praneša apie tai pareigūnams ar kitoms institucijoms. Taip nebeliktų poreikio išlaikyti ofisą, stebėtojai galėtų užsidirbti papildomai pinigų ir jaustis naudingais miestui. Jauni pareigūnai galėtų skirti savo laiką veiklai, reikalaujančiai jų kvalifikacijos.

Ryšys su gyventojais
Nemažiau svarbu išmaniajame mieste ryšys su gyventojais ir svečiais. Mieste gyvenantys žmonės pastebi įvairių problemų (duobė ant šaligatvio, nuvirtęs medis, neveikiantis gatvės žibintas...). Išmanus miestas turi gebėti efektyviai ir paprastai priimti šią informaciją iš miestiečių. Tai gali būti el. pašto adresas problemos@siauliai.lt. Šią pašto dėžutę tikrinantis specialistas nedelsiant praneša apie problemą atitinkamoms tarnyboms ir būtinai informuoja apie problemos sprendimo eigą. Visos registruotos problemos ir jų sprendimo eiga yra vieši. Pranešėjas nuolat informuojamas apie problemos sprendimo eigą.

Išmanus miestas neuždavinėja to paties klausimo kelis kartus
Išmaniajame mieste veikiančios įstaigos nuolat keičiasi informacija. Taip išvengiama nereikalingo darbo, procesų dubliavimo ir laiko bei pinigų švaistymo. Jeigu išmaniajame mieste gyvenantis darbuotojas neteko darbo, apie tai juk darbdavys informuoja “Sodrą”. Automatiškai tokiam žmogui turi įsijungti socialinės paramos sistema (bedarbio pašalpa, šildymo lengvatos ir t.t.) be jokių papildomų pažymų, eilių. Darbo birža automatiškai žinodama tokio žmogaus kompetencijas pradeda ieškoti savo duomenų bazėse tinkamo darbo arba ima siūlyti persikvalifikavimo galimybes, jeigu atleistojo profesija nėra paklausi. Jokių žeminančių eilių, jokių nereikalingų etatų, jokių popierių.

Veiklos skaidrumas
Išmanus miestas, kuris neturi paslapčių ir visus pirminius duomenis publikuoja viešai - pati baisiausia vieta korumpuotiems valdininkams bei įvairaus plauko verteivoms. Pastarieji labai mėgsta įvairias ataskaitas, kur galima paslėpti juodus darbus po gražiomis eilutėmis. Vienas dalykas pateikti suvestinę, kuri sako 100 tūkst. skyrėm X mokyklai. Visai kas kita - 20 tūkst. naujiems suolams, 30 tūkst. remontui, 50 tūkst. naujam direktoriaus automobiliui.
Kiekviena piniginė transakcija, veiksmas, sprendimas automatiškai patenka į viešai prieinamus serverius, išlieka ten amžiams ir negali būti panaikinti. To pasekoje nešvarios veiklos duomenys išliks vieši ir lauks, kol vieną dieną kokia automatinė programa atliks išsamią analizę ir surinks visus galus.  Ar tokiame mieste tikrai kils kam noras “prasukti kokį reikalą”?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą